CBD ir depresija: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti

CBD ir depresija
medcentral.com

CBD produktų rinka pastaraisiais metais smarkiai išaugo visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. JAV atliktos vartotojų apklausos rodo, kad CBD bent kartą gyvenime yra vartoję nuo 14 % iki 33 % suaugusiųjų. Dauguma vartotojų naudoja CBD siekiant palengvinti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip skausmas ir nemiga, o mokslinių įrodymų apie šios medžiagos veiksmingumą vis daugėja.

Mokslininkai tiria CBD kaip galimą gydymo priemonę tokioms ligoms kaip Parkinsono liga ir išsėtinė sklerozė bei įvairiems psichikos sutrikimams, įskaitant šizofreniją, potrauminio streso sutrikimą (PTSS), nerimą ir depresiją. Vis daugėja mokslinių duomenų, kad CBD gali būti naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo ir depresijos.

Kas yra depresija?

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis liūdesys ir susidomėjimo veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, praradimas. Ji taip pat gali sukelti sunkumų mąstant, silpninti atmintį, sutrikdyti mitybą ir miegą.

Natūralu jausti liūdesį ar išgyventi netektį susidūrus su sudėtingomis gyvenimo situacijomis, pavyzdžiui, praradus darbą ar išsiskyrus. Tačiau depresija skiriasi tuo, kad ji tęsiasi beveik kasdien mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia ne vien liūdesiu, bet ir kitais simptomais.

Egzistuoja keli depresijos tipai. Klinikinė depresija, dar vadinama didžiuoju depresijos sutrikimu, yra sunkiausia jos forma ir dažnai tiesiog vadinama depresija.

Negydoma depresija gali stiprėti ir užsitęsti, o sunkiais atvejais lemti savęs žalojimą ar net savižudybę. Vis dėlto gera žinia yra ta, kad tinkamas gydymas gali reikšmingai sumažinti šios būklės simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Depresijos tipai

Amerikos psichiatrų asociacijos sudarytas „Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis vadovas“ (DSM-5) depresijos sutrikimus skirsto į kelias pagrindines kategorijas:

CBD depresijai
health.harvard.edu

Klinikinė depresija 

Didžioji depresija (didysis depresijos sutrikimas) diagnozuojama, kai žmogus mažiausiai dvi savaites beveik kasdien jaučiasi prislėgtas, nusiminęs ar bevertis, taip pat patiria kitus simptomus, pavyzdžiui, miego sutrikimus, susidomėjimo veiklomis praradimą ar apetito pokyčius. Tai yra sunkiausia ir viena dažniausių depresijos formų.

Nuolatinis depresinis sutrikimas 

Nuolatinis depresinis sutrikimas – tai lengva arba vidutinio sunkumo depresija, kuri tęsiasi bent dvejus metus. Jos simptomai nėra tokie intensyvūs kaip didžiosios depresijos atveju. Anksčiau šis sutrikimas dar buvo vadinamas distimija.

Sutrikusios nuotaikos reguliacijos sutrikimas 

Disruptyvusis nuotaikos disreguliacijos sutrikimas (DMDD) būdingas vaikams ir pasireiškia nuolatiniu, stipriu dirglumu bei dažnais pykčio protrūkiais. Simptomai paprastai pasireiškia iki dešimties metų amžiaus.

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas 

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD) pasireiškia priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomais kartu su ryškiais nuotaikos pokyčiais, tokiais kaip stiprus dirglumas, nerimas ar depresija. Šie simptomai sumažėja prasidėjus menstruacijoms, tačiau gali būti tokie stiprūs, kad sutrikdo kasdienį gyvenimą.

Depresijos sutrikimas dėl kitų medicininių būklių

Kai kurios ligos gali sukelti fizinius pokyčius organizme, dėl kurių atsiranda depresija. Pavyzdžiui, hipotirozė, širdies ligos, Parkinsono liga ar vėžys gali lemti depresijos simptomus. Visgi, sėkmingai gydant pagrindinę ligą, depresijos simptomai dažnai sumažėja arba išnyksta.

Depresijos simptomai

Depresijos simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo jos tipo ir svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Bendrai šiam sutrikimui būdingi šie požymiai:

  • Nuolatinis gilus liūdesys, beviltiškumo ar nerimo jausmas. Vaikams ir paaugliams depresija dažniau pasireiškia dirglumu, o ne liūdesiu.
  • Nenoras domėtis veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
  • Lengvas susierzinimas ar dažnas frustracijos jausmas.
  • Sutrikęs apetitas – per dažnas arba per retas valgymas, dėl kurio gali pasikeisti kūno svoris.
  • Miego problemos – nemiga arba per ilgas miegas (hipersomnija).
  • Energijos stoka, nuolatinis nuovargis.
  • Sunkumai susikaupiant, priimant sprendimus ar įsimenant informaciją.
  • Fiziniai negalavimai, tokie kaip galvos ir pilvo skausmai, lytinės funkcijos sutrikimai.
  • Minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę atsiradimas.

Depresijos priežastys

Mokslininkai tiksliai nežino, kas sukelia depresiją, tačiau manoma, kad jos atsiradimą lemia keli veiksniai:

  • Smegenų chemija – neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas siejamas su depresijos vystymusi.
  • Genetika – jei pirmos eilės giminaitis (biologinis tėvas, motina ar brolis/sesuo) serga depresija, jūsų rizika susirgti šiuo sutrikimu yra maždaug tris kartus didesnė nei bendroje populiacijoje. Tačiau depresija gali pasireikšti ir be šeiminės anamnezės.
  • Stresinės gyvenimo situacijos – sunkūs išgyvenimai, tokie kaip artimojo netektis, trauma, skyrybos, socialinė izoliacija ar paramos stoka, gali išprovokuoti depresiją.
  • Lėtinės ligos – ilgalaikis skausmas ar tokios sveikatos problemos kaip diabetas gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
  • Vaistai ir medžiagos – kai kurių medikamentų šalutinis poveikis gali sukelti depresiją. Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas taip pat gali skatinti depresiją arba ją paaštrinti.

Kas yra CBD?

Kanabidiolis (CBD) yra cheminis junginys, randamas Cannabis sativa augale, kuriam yra priskiriamos tiek pluoštinės, tiek psichotropinės kanapės. Jis skiriasi nuo kito pagrindinio kanapių junginio – tetrahidrokanabinolio (THC) – tuo, kaip sąveikauja su tam tikrais receptoriais smegenyse. CBD nesukelia psichoaktyvaus poveikio ir neskatina „apsvaigimo“ jausmo.

Kas yra CBD
news-medical.net

Daugelyje pasaulio valstybių iš pluoštinių kanapių gaminamas CBD yra legalus ir parduodamas įvairiomis formomis. CBD galima vartoti į vidų (pvz., CBD aliejus ar CBD kapsulės) arba išoriškai (pvz., CBD kremai, geliai, losjonai ir t.t.). CBD gali būti pridedamas į maisto produktus, gėrimus, naminių gyvūnų prekes, kosmetiką. Daugumoje Europos ir kitų šalių CBD galima įsigyti internetu, specializuotose parduotuvėse arba vietiniuose prekybos centruose ir vaistinėse.

Jus taip pat gali sudominti: CBD Aliejaus Nauda Organizmui!

CBD nauda psichikos sveikatai

CBD yra viena iš daugelio biologiškai aktyvių medžiagų, randamų kanapėse. Pastaraisiais metais jis sulaukia vis didesnio susidomėjimo dėl savo galimo terapinio poveikio. CBD aliejus yra natūralus ekstraktas, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, jog jis yra visiškai saugus.

Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad CBD aliejus gali būti naudingas žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Toliau pateikiama mokslinių duomenų, kurie nagrinėja galimą CBD poveikį psichikos sveikatai, apžvalga.

CBD nuo nerimo

CBD buvo tirtas tiek ikiklinikiniuose, tiek klinikiniuose tyrimuose dėl galimų anksiolitinių (nerimą mažinančių) savybių. Pavyzdžiui, 2022 m. publikuotame antros fazės klinikiniame tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad „pacientai greitai pasiekia ir išlaiko simptomų sumažėjimą, patirdami nedaug šalutinių poveikių.“

CBD veikia serotonino receptorius smegenyse, kurie dalyvauja nuotaikos ir nerimo reguliavime. Be to, jis gali paveikti ir kitus receptorius, susijusius su organizmo atsaku į stresą.

CBD nuo depresijos

Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurį tiek diagnozuoti, tiek gydyti nėra lengva. Dabartiniai tyrimai rodo, kad CBD gali padėti sumažinti depresijos simptomus, nes ši medžiaga sąveikauja su serotonino receptoriais. Visgi, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad CBD gali visiškai išgydyti depresiją.

Norint tiksliau suprasti, kokį vaidmenį CBD atlieka depresijos gydyme, būtina atlikti daugiau tyrimų. Viename tyrime iškelta susirūpinimą kelianti problema – vis dažnesnis CBD naudojimas depresijai savarankiškai gydyti. Svarbu suvokti, kad nors CBD gali palengvinti tam tikrus simptomus, prieš pradedant jį vartoti būtina pasitarti su gydytoju, ypač, jeigu šiuo metu jau vartojate tam tikrus vaistus.

CBD nuo PTSS

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po trauminių įvykių, tokių kaip skaudi nelaimė ar netektis. Šiuo metu nėra mokslinių įrodymų, kad CBD gali išgydyti PTSS, tačiau šia tema jau atlikti keli įdomūs tyrimai.

2019 m. atliktame tyrime nustatyta, kad geriamas CBD, vartojamas kartu su įprastine psichiatrine priežiūra, buvo susijęs su PTSS simptomų sumažėjimu suaugusiesiems. Be to, CBD pasirodė veiksmingas tam tikrai pacientų grupei, kurie skundėsi dažnais košmarais – vienu iš PTSS simptomų. Vis dėlto, kaip ir daugelis kitų tyrimų, šis pabrėžia būtinybę atlikti tolesnius mokslinius tyrimus.

CBD nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų

CBD buvo tiriamas dėl galimo terapinio poveikio gydant priklausomybės sutrikimą (PS). Pirminiai tyrimai rodo, kad CBD gali padėti sumažinti potraukį priklausomybę sukeliančioms medžiagoms. Taip pat pastebėta, kad jis gali palengvinti abstinencijos simptomus, susijusius su medžiagų vartojimo nutraukimu.

Nors tikslūs veikimo mechanizmai vis dar tiriami, kai kurie moksliniai duomenys leidžia manyti, kad CBD gali keisti smegenų atlygio sistemą, mažindamas potraukio ir abstinencijos simptomų intensyvumą. Be to, CBD gali susilpninti ryšį tarp išorinių dirgiklių, kurie sukelia potraukį, ir noro vartoti medžiagas, taip sumažindamas atkryčio tikimybę.

Svarbu pabrėžti, kad CBD negali būti laikomas vieninteliu gydymo būdu psichikos sveikatos sutrikimams. Psichikos sveikata reikalauja visapusiško požiūrio, apimančio tiek fiziologinius, tiek psichologinius veiksnius, taip pat konkrečias individualias sutrikimo priežastis. Nors CBD nėra laikomas psichikos sutrikimų išgydymo priemone, kaip matyti iš pateiktų duomenų, jis gali padėti pacientams siekti progreso.

CBD produktų atsiliepimai pagal kategoriją

Moksliniai tyrimai: CBD nuo nerimo ir depresijos

Tikėtina, jog esate girdėję, kad CBD gali padėti įveikti psichikos sveikatos problemas. Kviečiame apžvelgti mokslinius tyrimus, kurie tiria CBD poveikį psichikos sveikatos srityje.

Nerimas

Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo atlikta daugiau nei dešimt laboratorinių tyrimų su gyvūnais, kuriuose pastebėta, kad priklausomai nuo dozės, CBD gali sumažinti nerimą primenančius elgesio požymius. Keletas tyrimų su žmonėmis pateikė panašius rezultatus.

  • 2011 m. publikuoti du tyrimai parodė, kad CBD sumažino socialinio nerimo sutrikimo simptomus.
  • 2019 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad CBD veikė geriau nei placebas paaugliams, turintiems socialinį nerimą.
  • 2022 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad jauni žmonės, kuriems įprastiniai nerimo gydymo metodai nebuvo veiksmingi, patyrė pagerėjimą pradėję vartoti CBD.
  • Pirmojoje vykstančio tyrimo fazėje, kurioje nagrinėjamas CBD ir kitų kanapių junginių poveikis, 2022 m. buvo nustatyta, kad per keturias savaites vaistas sumažino nerimo simptomus.

Depresija

Kadangi nerimas ir depresija dažnai gydomi tais pačiais vaistais, manoma, kad abu šie sutrikimai gali būti susiję su tais pačiais procesais, vykstančiais smegenyse. Todėl, jei CBD veiksmingas nerimui, jis gali padėti ir depresijos atveju. Tačiau depresijai skirtų tyrimų atlikta dar mažiau. Beveik dvi dešimtys tyrimų su gyvūnais rodo, kad CBD gali turėti antidepresinį poveikį. 

  • 2012 m. publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės, sergantys vėžiu ir kenčiantys nuo lėtinio skausmo, parodė depresijos simptomų pagerėjimą. Šiame tyrime naudotas vaistas, turintis tiek CBD, tiek THC.
  • Du 2018 m. atlikti tyrimai nustatė, kad CBD sumažino depresijos simptomus, kuriuos sukėlė marihuanos vartojimas.
  • Apklausus daugiau nei 2000 žmonių, daugiau nei 1 iš 6 nurodė, kad naudoja CBD depresijai valdyti. Beveik du trečdaliai jų teigė, kad jis veikė labai gerai arba vidutiniškai gerai.
  • 2022 m. publikuotas tyrimas, kuriame nagrinėtas CBD poveikis nerimui, taip pat nustatė reikšmingą depresijos simptomų pagerėjimą.

Be to, šiuo metu planuojamas tyrimas, kuriame bus nagrinėjama CBD nauda gydant nerimą ir depresiją žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu. Kitas tyrimas, vertinantis CBD poveikį lėtiniam skausmui, taip pat analizuos, ar jis pagerina depresijos simptomus.

CBD ir depresija: kuo tai naudinga?

Tyrimai rodo, kad CBD gali turėti teigiamą poveikį depresijai ir galbūt padėti esant kitiems psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip nerimas. Tačiau kaip tiksliai CBD veikia mūsų organizmą?

CBD yra natūraliai augaluose randama cheminė medžiaga, kuri veikia organizmą jungdamasi prie skirtingų receptorių įvairiose kūno vietose. Priklausomai nuo to, kurie receptoriai yra aktyvuojami, pasireiškia tam tikri sveikatai naudingi poveikiai, dėl kurių CBD vis labiau populiarėja. Toliau apžvelgiama, kaip CBD gali padėti kovoti su depresija.

CBD didina serotonino kiekį

Serotoninas yra esminis geros nuotaikos veiksnys. Dažnai vadinamas „laimės hormonu“, šis neuromediatoriUS vaidina svarbų vaidmenį psichikos sveikatai. Dėl šios priežasties serotonino veikimą stiprinantys vaistai dažnai naudojami nuotaikos sutrikimams, tokiems kaip depresija, gydyti.

CBD nuo depresijos
istockphoto.com

CBD geba aktyvuoti tam tikrus serotonino receptorius, o tai gali sustiprinti teigiamą šio neuromediatoriaus poveikį nuotaikai. CBD ir serotoninas sudaro puikią sąjungą, galinčią padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą.

CBD mažina kortizolio kiekį

Visgi, ne visi hormonai naudingi nuotaikai – kortizolis yra vienas iš tų, kurie gali ją neigiamai paveikti. Kortizolis yra steroidinis hormonas, kuris skatina streso ir nerimo atsiradimą – abu šie veiksniai gali prisidėti prie depresijos vystymosi arba ją pabloginti. Tyrimai rodo, kad padidėjęs kortizolio kiekis susijęs su sustiprėjusiais nerimo simptomais.

Laimei, CBD gali padėti sumažinti neigiamą kortizolio poveikį. Manoma, kad CBD gali sumažinti kortizolio lygį, trikdydamas jo gamybą, taip sumažindamas jo poveikį nuotaikai. Tai gali padėti sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti emocinę savijautą.

Ar CBD prilygsta antidepresantams?

Kalbant apie depresijos gydymą, CBD gali turėti tam tikrų pranašumų prieš tradicinius antidepresantus.

Dauguma antidepresantų pradeda veikti tik po kelių savaičių vartojimo. Tačiau 2019 m. atliktas tyrimas su gyvūnais parodė, kad CBD pasižymi greitu ir ilgalaikiu antidepresiniu poveikiu.

Be to, CBD gali sukelti mažiau šalutinių poveikių nei antidepresantai. Nemiga, lytinės funkcijos sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir susierzinimas yra dažni antidepresantų vartojimo padariniai. Tuo tarpu tyrimai nerodo, kad CBD sukeltų panašias problemas.

Į ką reikia atkreipti dėmesį

Nors CBD gali turėti tam tikrų pranašumų prieš antidepresantus, jis negali jų visiškai pakeisti. Jokiu būdu nenutraukite gydytojo paskirtų vaistų vartojimo, ypač antidepresantų, prieš tai nepasitarę su sveikatos priežiūros specialistu.

Staigus vaistų nutraukimas gali sukelti rimtų šalutinių poveikių. Jei svarstote apie medikamentų atsisakymą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir sudaryti laipsniško dozės mažinimo planą.

Kaip naudoti CBD

Daugelis žmonių renkasi vartoti CBD per burną – naudodami įvairias tinktūras, kapsules ar aliejus. Žinoma, kad CBD gali būti veiksmingiausias, kai yra vartojamas reguliariai.

Šiuo metu nėra duomenų, rodančių, kad CBD sukeltų priklausomybę, todėl ilgalaikis jo vartojimas daugumai žmonių gali būti saugus.

Visada svarbu pirkti CBD tik iš patikimų tiekėjų. Taip pat verta pasitikrinti, ar produktas buvo išbandytas nepriklausomoje laboratorijoje ir ar yra pateikiami tyrimų rezultatai, rodantys tikslų CBD kiekį produkte.

Skaitykite daugiau: CBD Aliejaus Vartojimas – Kaip ir Kada Naudoti? Išsamus gidas

CBD šalutinis poveikis

Klinikiniai tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais parodė, kad CBD gali sukelti tam tikrų šalutinių poveikių. Visgi, šie šalutiniai poveikia dažniausiai yra nežymūs ir ilgainiui išnyksta savaime. Tarp galimų nepageidaujamų reakcijų išskiriama:

  • Mieguistumas;
  • Burnos džiūvimas;
  • Pykinimas;
  • Apetito sumažėjimas;
  • Viduriavimas;
  • Dirglumas ir kiti nuotaikos pokyčiai;

CBD taip pat gali sąveikauti su tam tikrais vaistais ir pakeisti jų veikimą organizme, o tai gali sukelti pavojingų šalutinių reakcijų. Tarp tokių vaistų yra tam tikri antibiotikai, antidepresantai, cholesterolio kiekį reguliuojantys vaistai ir kraują skystinantys preparatai.

CBD ir antidepresantai: galima sąveika

Jei svarstote apie CBD vartojimą depresijai gydyti, atkreipkite dėmesį, ar jis nesąveikauja su vaistais, kuriuos šiuo metu vartojate.

CBD ir antidepresantai
health.harvard.edu

Pavyzdžiui, jei vartojate vaistus, ant kurių yra įspėjimas apie greipfrutus, CBD gali sustiprinti jų šalutinį poveikį. Panašiai kaip greipfrutai, CBD veikia kepenis ir gali pakeisti tam tikrų vaistų apdorojimą organizme.

Daugelis antidepresantų turi įspėjimus apie greipfrutų poveikį, įskaitant šiuos vaistus:

  • buspironas (BuSpar)
  • karbamazepinas (Tegretol)
  • diazepamas (Valium)
  • fluoksetinas (Prozac)
  • fluvoxaminas (Luvox)
  • midazolamas (Versed)
  • nefazodonas (Serzone)
  • kvetiapinas (Seroquel)
  • sertralinas (Zoloft)
  • trazodonas (Desyrel)
  • triazolamas (Halcion)

Tai nereiškia, kad CBD negalima vartoti kartu su šiais vaistais, tačiau prieš tai būtina pasitarti su gydytoju. Tik jis gali tiksliai įvertinti galimą sąveiką ir rekomenduoti saugų vartojimo būdą.

Svarbu nepakeisti, nepapildyti ar nenutraukti antidepresantų vartojimo nepasitarus su specialistais. Prieš darant bet kokius pokyčius savo gydymo plane, verta pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Natūralūs būdai sumažinti depresijos simptomams

Kai kurie depresiją patiriantys žmonės renkasi nemedikamentinius būdus savo būklei valdyti ir savijautai pagerinti. Natūralūs gydymo metodai ir namų priemonės gali būti veiksmingos esant lengvesnei depresijos formai, tačiau nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad jie padėtų vidutinio sunkumo ar sunkiai depresijai.

Svarbu pasitarti su gydytoju, kad sužinotumėte, kokie papildomi ir alternatyvūs gydymo metodai gali būti jums tinkami.

Meditacija ir joga

Meditacija kartais apibūdinama kaip pakitusi sąmonės būsena. Ji gali padėti atsipalaiduoti, o tai prisideda prie depresijos simptomų mažinimo.

Joga apjungia meditaciją, specifines kūno pozas ir kvėpavimo technikas. Ji padeda atsipalaiduoti ir pagerinti bendrą savijautą. Skirtingos jogos praktikos gali skirtis, o kai kurios gali būti netinkamos žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų. Nors yra duomenų, kad joga gali būti naudinga depresijai, mokslinių įrodymų šioje srityje vis dar trūksta.

Reguliari mankšta

Įvairios fizinės veiklos formos gali sumažinti stresą, skatinti atsipalaidavimą ir padėti sušvelninti depresijos simptomus. Reguliarus judėjimas taip pat gali pagerinti energijos lygį, pusiausvyrą ir lankstumą. Bendrai tai yra saugus, veiksmingas ir prieinamas būdas gerinti bendrą sveikatą. Prieš pradedant naują fizinę veiklą ar didinant jos intensyvumą, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Depresija ir CBD
shape.com

Muzikos terapija

Muzika gali veikti kaip natūralus raminamasis vaistas. Dar VI a. pr. Kr. filosofas ir matematikas Pitagoras nagrinėjo jos poveikį žmogaus savijautai. Per Antrąjį pasaulinį karą savanoriai grojo muziką sužeistiems kareiviams, o teigiami rezultatai paskatino Veteranų reikalų departamentą įtraukti muzikos terapiją į gydymo programas.

Šiais laikais muzikos terapija yra paprasta ir prieinama – tereikia įsijungti mėgstamą muziką per jums patogią platformą. Svarbiausia pasirinkti tai, kas atitinka jūsų nuotaiką ir poreikius – nuo relaksacinės muzikos iki roko ar klasikos. Muzikos terapija gali būti veiksmingas nemedikamentinis metodas, padedantis sumažinti nerimą, stresą ar baimę.

CBD ir depresija: apibendrinimas

CBD tampa vis populiaresne priemone įvairioms sveikatos problemoms, įskaitant depresiją, valdyti. CBD gali padėti mažinti depresijos simptomus, nes sąveikauja su serotonino receptoriais, kurie yra svarbūs nuotaikos reguliavimui. Tyrimai rodo, kad CBD gali turėti greitą ir ilgalaikį antidepresinį poveikį, sukelti mažiau šalutinių reakcijų nei tradiciniai antidepresantai ir padėti mažinti stresą bei nerimą, kurie dažnai lydi depresiją. Nors CBD nėra depresijos gydymo pakaitalas, jis gali būti naudingas kaip papildoma priemonė gerinant emocinę savijautą. 

Nors tyrimai rodo, kad CBD paprastai yra saugus, jis gali sąveikauti su tam tikrais vaistais. Todėl prieš pradedant jį vartoti, verta peržiūrėti visus vaistus ir papildus, kuriuos jau naudojate, kad išvengtumėte galimų nepageidaujamų reakcijų bei pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Similar Posts